- liaukotas
- liaukótas, -a adj. (1) aptekėjęs kokiais nors nešvarumais (taukais, gleivėmis, seilėmis ir kt.): Nesėsk prie stalo liaukótom rankom Sb. Atėjo visas liaukótas Pnd. Kaip šėrė, ir nuejo liaukótas (kruvinas) Ds. Kelnės liaukótos (dėmėtos, suterštos) Krkn. Nusišluostyk snukį, mat visas liaukótas An.
Dictionary of the Lithuanian Language.
